Atslinkus šalčiausiam kalendoriniam metų laikotarpiui – žiemai, vis daugiau žmonių turėtų pasirūpinti šiluma bei visapusiška šeimos apsauga. Būtent dėl šios priežasties, galima manyti, būtų visai pravartu šiek tiek plačiau pašnekėti apie šildymo sistemas. Ši tema – bene aktualiausia. Na, konkrečiau tariant, straipsnio esmė ne sistemos, o kieto kuro katilai.

Kieto kuro katilai, yra viena iš ekonomiškiausių, populiariausių, perkamiausių, moderniausių šildymo įrenginių. Iš tiesų šis produktas turi daugybę teigiamų savybių, tačiau nereikėtų pamiršti ir minusų.

Galbūt pradėkime nuo pliusų. Visų pirma, kalbant apie esminį šių produktų tikslą, kieto kuro katilai kone idealiai atlieka savo darbą – šiluma yra paskirstoma po visą gyvenamąjį plotą. Be to, labai svarbu paminėti, jog kieto kuro katilai yra ganėtinai komfortiški ir netgi, ne per drąsu teigti, mobilūs. Be to, tai yra, „savarankiška“ sistema, taupanti šeimininkų laiką – kažkokių ypatingų veiksmų atlikti nereikia. Suprantama, kad elementari priežiūra – būtina.

Kad ir kaip bebūtų, kaip minėta, kiekvienas įrenginys, net ir turintis sąsajų su tobulumu, paižymi savais minusais.  Kieto kuro katilai tikrai nėra išimtis. Pirmiausia reikėtų pabrėžti taii, jog kieto kuro katilai nėra pats pigiausias malonumas – už šį „gėrį“, tikėtina, teks pakloti nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų. Beje, vertėtų paminėti tai, jog šie katilai yra varomi specialiu kuru – kietuoju – šio nėra sunku gauti, tačiau, pavyzdžiui, malkos kainuoja tikrai daugiau nei prieš keletą metų. Jas taip pat ir laikyti kažkur reikia.