Vaikų žaidimų aikštelės – būtinybė kiekviename rajone

Nors nepriklausomoje valstybėje gyvename jau dvidešimt penkerius metus, kasdieną vis dar galime sutikti nemažai dalykų, primenančių, jog mūsų kraštas penkias dešimtis metų buvo okupuotas Sovietų Sąjungos. Vienas akivaizdžiausių jų – daugelyje sostinės miegamųjų rajonų stovintys blokiniai namai. Nors per minėtuosius nepriklausomybės metus sostinėje iškilo nemažai naujos statybos namų, tačiau blokiniai monolitai vis dar išlieka viena pagrindinių miesto kraštovaizdžio dalių, kuri tikrai neprisideda prie miesto panoramos gražinimo. Be to, nemaža tokių daugiabučių gyventojų dalis susiduria su įvairiausiomis prastos statybos problemomis, tokiomis kaip prasta šilumos izoliacija, atsivėrusios tarpblokinės skylės ar pradedantys kiurti stogai. Laimė, dabar yra ne viena statybų kompanija, siūlanti tokius namus renovuoti ne tik suteikiant jiems geresnę išvaizdą bet ir pagerinant gyvenimo tokiuose namuose kokybę. Be to, renovuojant daugiabučius sutvarkoma ir prie jų esanti lauko aplinka, kurioje iškyla naujos vaiku zaidimu aiksteles, perklojami šaligatviai, sutvarkomas apželdinimas.

Vaikų žaidimo aikštelėVisgi blokinių daugiabučių namų, kuriuos kiekvieną dieną matome važinėdami po miestą, idėja atsirado ne Sovietų Sąjungoje, o Vokietijoje, kur ir buvo pastatytas pirmasis tokio tipo namų rajonas, kuris dabar netgi yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašas kaip vienas pirmųjų funkcionalizmo architektūros kūrinių. Minėtasis funkcionalizmo stilius atsirado dvidešimtojo amžiaus viduryje, po karo, kai buvo bandoma išspręsti ne tik be namų likusių žmonių apgyvendinimo problemą, bet ir atsikratyti pramonės perversmo didmiesčiuose sukeltų problemų. Medžiagos, iš kurių buvo pradėti statyti tokie namai tais laikais buvo naujiena, be to, jos buvo labai pigios, todėl puikiai tiko apgyvendinimo problemai spręsti. Daugiabučių neišvaizdumas ir paprasto geometrinės formos buvo pasirinktos ne tik statybai palengvinti, bet ir tam, kad namai neužgožtų aplink juos esančios gamtos. Be abejo, sovietai statydami blokinių namų rajonus neatsižvelgė į vieną pagrindinių šio stiliau taisyklių – namai turėjo būti statomi pakankamai toli vienas nuo kito ir išdėstomi taip, kad rajonuose būtų pakankamai žalių zonų ir laisvalaikio vietų, tokių kaip parkai, vaikų žaidimų aikštelės ar sporto aikštynai, nepaverčiant gyvenamųjų zonų pilkomis beveidėmis plynėmis.