Lietuva – katalikiškas kraštas, Vilnius ne išimtis, taigi ir tradicijų čia laikytasi uoliai. Viduramžiais mirusieji amžinojo poilsio galėdavo atgulti tik šventoje žemėje, tad kapinės būdavo šalia bažnyčių. Čia buvo laidojami paprasti miestiečiai, tuo tarpu valdovai, kilmingieji ir bajorai rojų bandydavo pasiekti iš bažnyčių rūsiuose ar tiesiog po grindimis įrengtų kriptų. Tikriausiai visiems teko girdėti apie garsiuosius Katedros požymius, o štai Šv. Petro ir Povilo bažnyčia saugo jos statybų lėšas kompensavusių bajorų Pacų ramybę.
Bet atėjo metas, kuomet tradicijos buvo sulaužytos – perpildytos kapinės, teršusios miesto vandenį bei orą, perkeltos į užmiestį. Nors sulaukta didelio nepritarimo, vis dėlto 1796 metais už Vilniaus teritorijos ribų įkurtos rasų kapinės. Tai jau 3 šimtmetį skaičiuojanti vieta, kurioje stovi paminklai tiek amatininkui, tiek ir tautos šaukliui.
Taip, galbūt žymių istorijos veikėjų kapų lankymas ir nėra taip žinomas mūsų šalyje, bet, pavyzdžiui, Paryžiuje kasdien dešimtys žmonių plūsta apžiūrėti The Doors lyderio Jim Morrison kapo ar palikti bučinio žymės ant literatūros genijaus Oskaro Wilde‘o paminklo. Rasų kapinės taip pat yra puiki vieta šio savotiško turizmo entuziastams, jose poilsio atgulė: tautinio atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius, žymiausias mūsų dailininkas ir kompozitorius M.K. Čiurlionis, kovotojas dėl spaudos laisvės Povilas Višinskis. Pirmojo legalaus laikraščio „Vilniaus žinios“ leidėjas Petras Vileišis ilsisi šeimos koplyčioje, kuri išsiskiria savo puošnumu ir dizainu. Netoliese galite išreikšti pagarbą pirmojo muziejaus Vilniuje steigėjui Eustachijui Tiškevičiui ar aplankyti universiteto istorijos profesorių Joachimą Lelevelį. Rašytojų kalnelyje palaidoti žymiausi dvidešimtojo amžiaus plunksnos virtuozai: Vincas Mykolaitis Putinas, balys Sruoga, Liudas Gira bei Petras Cvirka.
Vienas labiausiai lankomų visose kapinėse yra kapas, kuriame palaidota Lenkijos maršalo Jozefo Pilsudskio širdis – čia visada gausu puošniausių vainikų bei tautinės simbolikos. Lenkų turistai apsižvalgyti vežami autobusais bene kasdien.
Kad ir kaip bebūtų gaila, bet senieji Rasų kapinių paminklai pamažu nyksta. Laiko nesustabdysi – kai nebelieka kam lankyti, natūralu, kad net tvirtas akmuo pamažu pasiduoda gamtos elementams. Jei trokštate pažinti kitokią sostinės pusę, paėjėkite šiek tiek toliau senamiesčio. Atsivėręs paslaptingas ir mistiškas, bet ramybe persmelktas pasaulis leis susipažinti su miesto istorija iš kitos perspektyvos.